- paplaukė
- paplaukė̃ sf. (3b) vieta prie pat plaukų: Ant kaklo, paplaukė̃j, jam auga ne plaukai, bet tik pūkai Brt. Ir pažino bernelis savo mergelę, ba an kaktos, paplaukė̃j, buvo juoda dėmelė (ps.) Rod.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
paplaukėti — 2 paplaukėti intr. kiek paplaukti: Dar paplaukėsiu, – sako. Pailso ir nustapino Dbč. Per straunias upes antele paplaukėsiu Lp. plaukėti; paplaukėti … Dictionary of the Lithuanian Language
paplaukti — 1 paplaũkti, ia, pàplaukė intr. 1. K kiek plaukti, pasislinkti vandeniu: Paplaũk truputį toliau J. Mergele mano, jaunoji mano, mokėk laikyt žirgelio, aš paplauksiu žiedelio LTR(Srj). ║ nuplaukti šalin: Su uodegele plekšt i pàplaukė Šts.… … Dictionary of the Lithuanian Language
pražūti — 1 pražūti intr. Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ; SD3359, SD450, KlG97, R, D.Pošk, Sut, N, M, ŠT3,330,340 1. J numirti: Daugel mūsų brolių nuo bado pražuvo Pn. Pražùvo vaikas su kepenoms Žr. Toks gražus berniokas ir pražùvo Pb. Matai, dvyleka turės pražūti … Dictionary of the Lithuanian Language